biržyti — bir̃žyti vksm. Šiáudus, per kuriuõs nukóšdavo ži̇̀rnių núovirą, pasidėdavo laukáms bir̃žyti per pavãsario sėją … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aižyti — aižyti, aĩžo, aĩžė K, aižyti, o, ė 1. tr. Pg, Rd, Rm imti iš lukšto (grūdą, riešutą), gliaudyti, gvaldyti, lukštenti: Pupas, žirnius aižaũ iš ankščių, o riešutus gvildau J. | refl.: Žirniai nuo karščio pradėjo aižytis Grž. Labai jau laikas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsibiržyti — apsibir̃žyti susižymėti, iki kur krinta sėjant grūdai: Pats apsibir̃žijo ir pasėjo Grž. biržyti; apsibiržyti; atbiržyti; įbiržyti; išbiržyti; nubiržyti; pabiržyti; parbiržyti; prabiržyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbiržyti — atbir̃žyti intr. 1. pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: Aš lig pusei skersinės atbir̃žijau ir pasimečiau Kp. 2. Pbs, Rm ateiti, atidrožti: Pėsčias atbir̃žijo, pėsčias ir parbir̃žijo Kp. biržyti; apsibiržyti; atbiržyti; įbiržyti; išbiržyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
biržijimas — bir̃žijimas sm. (1) Krs → biržyti 1: Prastas bir̃žijimas buvo, užtat ir javai kaip sudygo! Vad. Važiuona laukan įsidėję po keletą pūrų javų ir kūlį dėl bir̃žijimo BM102 103. Tavo bir̃žijimo nesimato Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
biržioti — bir̃žioti, ioja, iojo tr., intr. Brs, Pln žymėti vietą, iki kurios krinta sėjami grūdai, biržyti: Viens sė[ja], antras biržio[ja] J. Gausi eiti bir̃žioti, aš noriu rugius sėti Akm. Dirvą biržiok, sėjant sėmenis J … Dictionary of the Lithuanian Language
biržiuoti — biržiuoti, iuoja, iãvo žr. biržyti 1: Aš sėsiu sėmenis, o tu gausi biržiuoti Vvr. Ans visą dieną, man sėjant, biržiãvo Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
biržti — bir̃žti, ia, ė tr., intr. Kv daryti brėžį su koja dirvoje, kad sėjėjas matytų, kaip plačiai sėti, biržyti: Kur tu biržì, veizėk, kur grūdai krimta Grg. ^ Eita, nosį žeme bir̃ždamas (nuleidęs galvą) Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
biržėti — bir̃žėti, ėja, ėjo žr. biržyti 1: Eita kojoms bir̃žėdamas, lygu sirgdamas Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
gniūkštė — sf. (1) žr. gniūžtė 1: Padaviau visiem gyvuliam po gniūkštę šieno Skrb. Paėmęs gniūkštę sėmenokų, ištrink su šiltu vandeniu rėčkelę Jnšk. Sniego gniūkštė Jnšk. Neužmiršk paimti gniūkščių, eidamas biržyti Pšl … Dictionary of the Lithuanian Language
